Kaip atskirti patikimą sveikatos informaciją nuo melagienų: praktinis vadovas kiekvienam
Internetas – tai didžiausias pasaulio felčeris
Prisipažinsiu atvirai – ir aš kartais pirmiausia įvedu simptomus į „Google”, o tik paskui galvoju, ar verta skambinti gydytojui. Manau, dauguma mūsų taip daro. Problema ta, kad internetas neatskiria, kas yra tikras gydytojas, o kas tiesiog žmogus su nuomone ir tinklaraščiu. Ir abi šios grupės gali atrodyti vienodai įtikinamai.
Sveikatos melagienų problema nėra nauja, bet per pastaruosius kelerius metus ji tapo tikrai rimta. COVID pandemija tai parodė labai aiškiai – žmonės gėrė chlorą, atsisakė vakcinų, vartojo visokius „stebuklus” iš interneto parduotuvių. Kai kurie dėl to rimtai nukentėjo.
Pirmiausia – kas parašė ir kodėl
Kai randi kokį nors straipsnį apie tai, kad cibernetinė žolė gydo vėžį arba kad cukrus yra blogesnis už herojiną – pirmiausia paklausk savęs: kas tai parašė ir ką jis iš to gauna?
Tai skamba paprastai, bet dauguma žmonių to nepadaro. Žiūrėk į autoriaus vardą – ar jis turi realius kvalifikacijos duomenis? Ar straipsnis paskelbtas svetainėje, kuri tuo pat metu parduoda kokius nors papildus ar kursus? Jei taip – tai labai ryški raudona vėliavėlė. Kai žmogus uždirba pinigus iš to, ką tau rekomenduoja, jo patarimas automatiškai tampa mažiau objektyvus.
Patikimos šaltiniai paprastai yra universitetų medicinos centrai, valstybinės sveikatos institucijos, recenzuojami mokslo žurnalai. Jie irgi gali klysti, bet bent jau turi atskaitomybės sistemą.
Mokslinis tyrimas ir „tyrimas” – ne tas pats
Vienas iš labiausiai paplitusių triukų – žodžio „tyrimas” naudojimas be konteksto. „Tyrimas parodė, kad kavos gėrimas ilgina gyvenimą” – gerai, bet koks tyrimas? Atliktas su 12 žiurkių ar su 50 000 žmonių per 20 metų? Tai labai skirtingi dalykai.
Keletas dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Ar tyrimas buvo atliktas su žmonėmis, o ne su gyvūnais ar ląstelėmis laboratorijoje?
- Ar jį atliko nepriklausomi mokslininkai, ar finansavo suinteresuota bendrovė?
- Ar rezultatai buvo pakartoti kituose tyrimuose?
- Ar straipsnis pateikia nuorodą į originalų tyrimą, kurį galima patikrinti?
Jei į šiuos klausimus atsakymas yra „nežinau” arba „ne” – informacija gali būti teisinga, bet tikrai nėra pagrindo ja besąlygiškai tikėti.
Emocijos kaip ginklas
Sveikatos melagienų kūrėjai labai gerai žino, kaip mes veikiame. Jie naudoja baimę, viltį ir pyktį – tris emocijas, kurios išjungia kritinį mąstymą greičiau nei bet kas kitas.
„Gydytojai nenori, kad tai žinotum” – klasika. Ši frazė iš karto sukuria sąmokslo jausmą ir pozicionuoja autorių kaip drąsuolį, kuris kovoja prieš sistemą. Tai labai patrauklu, ypač žmonėms, kurie jau yra nusivylę tradicine medicina arba ilgai ieško atsakymų į savo sveikatos problemas.
Kai jauti, kad kažkoks sveikatos turinys tave stipriai emociškai veikia – sustok. Giliai įkvėpk. Emocinis atsakas nėra įrodymas, kad informacija teisinga.
Ką daryti, kai tikrai nežinai
Yra keli praktiniai įrankiai, kuriuos galima naudoti. PubMed – tai nemokama duomenų bazė su moksliniais medicinos tyrimais. Jei kažkas teigia, kad koks nors gydymas veikia, ten galima ieškoti įrodymų. Taip pat verta tikrinti faktų tikrinimo svetaines – tarptautiniu mastu žinomos „Health Feedback” ar „Snopes” dažnai jau yra išanalizavusios populiarias melagienas.
Ir dar vienas dalykas – nebijok klausti gydytojo. Žinau, kad kartais tai nepatogu, kad vizitai brangūs ar laukimo eilės ilgos. Bet jei kažkokia informacija tave tikrai jaudina arba ketini keisti savo gydymą remdamasis kažkuo, ką radai internete – bent jau pasitark su specialistu.
Sveikas skepticizmas – tai ne cinizmas
Noriu baigti tuo, kad kritiškai vertinti informaciją nereiškia viskuo abejoti ir niekuo netikėti. Tai reiškia tiesiog užduoti tinkamus klausimus prieš priimant sprendimus, kurie gali paveikti tavo sveikatą.
Mes visi norime paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus. Norime tikėti, kad yra kažkoks stebuklingas sprendimas, kurį sistema slepia. Tai labai žmogiška. Bet sveikata – tai sritis, kur klaidos gali kainuoti labai brangiai. Todėl verta skirti penkias minutes papildomam patikrinimui, net jei tai nėra taip įdomu kaip skaityti apie „atrastą senovinį gydymo metodą”.
Galiausiai geriausias filtras – tai tu pats, kai esi atidus ir nepasiduodi pirmai emocijai.
