Kodėl tai iš tiesų svarbu

Socialiniai tinklai tapo vieta, kur sveikatos informacija plinta greičiau nei bet kada anksčiau. Problema ta, kad kartu su ja plinta ir dezinformacija – kartais netyčia, kartais visiškai sąmoningai. Žmogus, kuris ryte perskaitė „straipsnį” apie tai, kad vitaminas C gydo vėžį, iki vakaro gali jį išsiuntinėti šimtams draugų. Tai nėra teorinė grėsmė – tai kasdienybė.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sveikatos melagienų problema ypač išryškėjo per COVID-19 pandemiją. Tačiau ji neišnyko kartu su ja. Šiandien socialiniuose tinkluose galima rasti „patarimų” apie tai, kaip gydyti diabetą be insulino, kaip „natūraliai” išgydyti onkologines ligas arba kodėl vakcinacijos iš viso reikėtų vengti. Ir visa tai pateikiama taip įtikinamai, kad net išsilavinę žmonės kartais suabejoja.

Ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

Pirmasis dalykas, kurį verta išmokti – atpažinti emocinio spaudimo taktiką. Jei antraštė šaukia „Tai, ko gydytojai nenori, kad žinotumėte!” arba „Farmacijos kompanijos slepia šią tiesą!” – tai beveik visada yra signalas sustoti. Tokios formuluotės naudojamos ne tam, kad informuotų, o tam, kad sukeltų nepasitikėjimą ir baimę.

Antrasis ženklas – šaltinių nebuvimas arba jų nepatikimumas. Patikima sveikatos informacija remiasi konkrečiais tyrimais, paskelbtais recenzuojamuose žurnaluose, arba oficialių sveikatos institucijų – Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos vaistų agentūros, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos – rekomendacijomis. Jei straipsnyje rašoma „mokslininkai nustatė”, bet nenurodoma, kokie mokslininkai, kur ir kada – tai nėra informacija, tai yra teiginys.

Trečias dalykas – pernelyg paprastas sprendimas sudėtingai problemai. Medicina yra sudėtinga. Ligos, jų gydymas, prevencija – visa tai reikalauja niuansų. Todėl kai kas nors siūlo vieną stebuklingą produktą ar metodą, kuris „gydo viską”, tai turėtų sukelti rimtų abejonių.

Kaip patikrinti, ar informacija patikima

Praktiškai tai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti. Keletas žingsnių, kurie tikrai padeda:

• Ieškokite pirminių šaltinių. Jei teigiama, kad atliktas tyrimas – raskite patį tyrimą, ne jo interpretaciją socialiniuose tinkluose. PubMed duomenų bazė yra nemokama ir prieinama visiems.
• Patikrinkite, kas publikavo. Ar tai oficiali institucija, pripažinta medicinos organizacija, ar anoniminis puslapis be jokios redakcinės atsakomybės?
• Naudokite faktų tikrinimo įrankius. Tarptautinis tinklas „Snopes”, lietuviška iniciatyva „Demaskuok” arba AFP faktų tikrinimo skyrius reguliariai analizuoja populiarias melagienas.
• Paklauskite gydytojo. Tai skamba paprastai, bet daugelis žmonių vengia to daryti. Jei kažkas socialiniuose tinkluose sukėlė abejonių ar nerimą – tai tinkamas klausimas specialistui.

Kai skepticizmas tampa sveiku įpročiu

Gebėjimas kritiškai vertinti informaciją nėra įgimtas – tai įgūdis, kurį galima ir reikia ugdyti. Ir čia ne apie tai, kad reikia viskuo abejoti arba niekuo nepasitikėti. Sveikas skepticizmas reiškia tiesiog sustoti prieš dalinantis kažkuo, kas atrodo šokiruojančiai, ir užduoti sau klausimą: iš kur tai? Kas tai teigia? Ar yra kitų šaltinių, kurie tai patvirtina?

Socialiniai tinklai niekur nedings, ir sveikatos dezinformacija juose taip pat. Tačiau kiekvienas žmogus, kuris išmoksta atskirti patikimą informaciją nuo melagienų, tampa mažesne grandimi toje grandinėje, per kurią klaidinga informacija plinta. Tai gal ir neskamba kaip didelis žygdarbis, bet visuomenės sveikatos kontekste – tai yra tikrai reikšminga.