Prisiminkite, kada paskutinį kartą feisbuke ar žinių portale užkliuvote už antraštės „Mokslininkai atrado stebuklingą vaistą nuo…“ ir be didesnio svarstymo persiuntėte draugui ar mamai. Tokių situacijų per dieną susidaro dešimtys. Sveikatos tema – viena iš tų, kur emocijos dažnai nustelbia sveiką protą, o dezinformacija plinta greičiau nei bet kuri kita naujiena, nes kalba apie tai, ko visi bijome – ligas, senėjimą, mirtį.

Nėra jokios paslapties formulės, kaip iš karto atskirti tiesą nuo pramano, tačiau yra keletas praktinių dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, prieš patikint ar dalinantis informacija.

1. Pažiūrėkite, kas yra straipsnio autorius

Jei tekstas pasirašytas „Redakcija“ arba autoriaus vardo tiesiog nėra – tai jau nedidelė raudona lemputė. Patikimi šaltiniai paprastai nurodo, kas parašė straipsnį, ir tas žmogus dažniausiai turi kokią nors sąsają su medicina, mokslo žurnalistika ar bent jau turi profesinę biografiją, kurią galima patikrinti per kelias sekundes.

2. Ieškokite originalaus tyrimo, ne trečio pasakojimo

Dažnai žinia apie „naują tyrimą“ perpasakojama per tris ar keturis šaltinius, kol pasiekia jus. Kiekviename etape informacija paprastinama, dramatizuojama, kartais net iškraipoma. Jei straipsnyje minimas tyrimas, patikrinkite, ar galima rasti nuorodą į originalią publikaciją mokslo žurnale. Nesant nuorodos – jau vertėtų suklusti.

3. Atkreipkite dėmesį į kalbos toną

„Gydytojai slepia“, „farmacijos milžinai nenori, kad žinotumėte“, „stebuklinga priemonė“ – tokie žodžiai retai atsiranda rimtoje sveikatos žurnalistikoje. Mokslininkai ir gydytojai kalba atsargiau: „rodo, kad“, „gali padidinti riziką“, „reikia daugiau tyrimų“. Sensacingi teiginiai dažniausiai signalizuoja, kad tikslas – ne informuoti, o pritraukti paspaudimų.

4. Patikrinkite, kada naujiena buvo paskelbta

Senos naujienos mėgsta grįžti. Tyrimas iš 2015 metų gali vėl atsirasti feisbuke su nauja antrašte, tarsi tai būtų šviežia žinia. Tuo tarpu mokslas nestovi vietoje – per kelis metus dalis išvadų gali būti paneigtos ar patikslintos. Data straipsnyje – ne formalumas, o svarbi informacijos dalis.

5. Vienas tyrimas – ne įrodymas, o užuomina

Mokslas veikia pamažu, kaupiant duomenis iš daugybės tyrimų. Vienas eksperimentas su dvidešimt pelių niekada nereiškia, kad žmonėms reikia keisti gyvenimo būdą. Patikima žinia paprastai remiasi ne vienu tyrimu, o keliais nepriklausomais, arba bent jau paminimas platesnis mokslinis kontekstas.

6. Ar straipsnis siūlo ką nors nupirkti?

Jei po dramatiškos antraštės apie „paslaptį, kurią slepia gydytojai“ seka nuoroda į konkretų maisto papildą, kremą ar kursą – tai nebe naujiena, tai reklama, apsimetanti naujiena. Šis modelis toks paplitęs, kad jį verta įsiminti kaip vieną iš aiškiausių dezinformacijos požymių.

7. Pasitikrinkite per kelis šaltinius

Jei informacija tikra ir reikšminga, apie ją tikrai rašys ir kiti, rimtesni šaltiniai – ne tik viena abejotina svetainė. Užtenka kelių minučių paieškos, kad pamatytumėte, ar tema patvirtinta plačiau pripažintų sveikatos organizacijų ar žinomų mokslo žurnalistikos leidinių.

Kai skaitote antraštę, o galvoje skamba varpelis

Tiesą sakant, dauguma šių patarimų susiveda į vieną dalyką – sulėtėti. Dezinformacija dažniausiai veikia per skubėjimą: perskaitei, nustebai, persiuntei. Kritinis mąstymas prasideda ten, kur baigiasi impulsas. Nereikia tapti gydytoju ar mokslininku, kad atskirtumėte patikimą informaciją nuo pramano – reikia tik įprasti užduoti sau kelis nepatogius klausimus, prieš paspaudžiant „siųsti“. O jeigu antraštė skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa – ji dažniausiai ir nėra.